PASIEKIMAI ir pan

Pačiai pradžiai užfiksuokim visus pirmuosius kartus ir kitus svarbesnius faktus:)

MIEGAS

Ligoninėje, kai Arutis gimė, seselė mums liepe jį maitinti kas tris valandas, taip pat ir naktį. Na mes kaip naujai iškepti tėvai aklai klausėm pagyvenusios moterėlės ir antrąją naktį (pirmą naktį Aručio man nepaliko, nes po cezario nejaučiau nei rankyčiu, nei kojyčiu:) ) kėlėm jį kas tris valandas ir maitinom. Trečią naktį taip pat. O ketvirtą jis jau pats kaip laikrodukas kelėsi kas tas tris valandas. Grįžę namo pagalvojom, kad kažkaip gal ir negerai mes čia padarėm, bet jau buvo per vėlu - Aras kėlėsi kas tris valandas ir norėjo valgyt. Bet kadangi mūsų vaikas yra auksinis, jis turbūt pats suprato, kad nėr čia ko naktį kilnotis ir jau būdamas maždaug savaitės, per nakti kelėsi tik vieną kartą - apie 4 val. Visai greitai, būdamas mėnesiuko, Arutis jau kėlėsi 5-6 val. ryto (nuėjęs miegoti apie 23 val). O po dviejų savaičiu išmiegodavo jau ir visa naktį - atsikeldavo tik 8-9 val. Taip miega iki šiol... tfu tfu tfu :)) Šaunuolis!!!

ŠYPSENĖLĖ

Pirma karta Aras nusišypsojo savo holivudiškąja šypsena 2008m. sausio 23. Iki to laiko dažnai pasirodydavo tokia kukli šypsenelė, bet ta tikroji plati kūdikiška šypsena pasirode antro mėnesiuko viduryje :)

ŽAIDŽIA

Pradėjo intensyviai domėtis lavinamuoju kilimėliu būdamas dviejų su puse mėnesio, o lygiai trijų jau visa jėga kankino ant jo kabančius žaisliukus:)

VEŽIMAS

Būdamas lygiai trijų mėnesių pradėjo keliauti nebe lopšyje, bet sportinėje dalyje. Dėl paprastos priežasties - lopšyje gulėti tapo labai nuobodu ir tai parodydavo balsu. Ir garsiai. :) Jei netyčia pabusdavo pvz. parduotuvėje, tekdavo apsisukti ir greičiau važiuoti namo. O štai kai atsibudo parduotuvėje gulėdamas sportinėje dalyje, užteko tik padaryti pusiau gulimą padėtį ir vaikinas per visa laika ne tik ne vieno garso neišleido, bet visa laika iš to įdomumo gulėjo net išsižiojęs...

LABAI SEILIOJASI

Trijų mėnesiu pradėjo laaaaabai seiliotis. Prisipirkom krūvą seilinikų, kuriuos sėkmingai naudojam iki šiol (vis dar sėkmingai seiliojasi). Visi sakė dantys dantys, va baigsis jums ramios naktys....bet kaip jų nėr, taip nėr...:) Taip kad leidžia lialia pamiegot mums :)

STIPRUS VYRAS :)

Nuo pat gimimo Aras nemėgo gulėti ant pilvuko, todėl mes vaiko ir nekankindavom - neguldydavom. Daktarė sakė - guldykit, reikia, kad stiprėtų vaikas, bet vos ji paguldai, iš kart balselį paleidžia :) Tačiau, kiekvienasyk, kai nuveždavom jį į kliniką, visi sakydavo, kad jis labai stiprus vaikas, turbūt mes daug su juo sportuojam... Mes tik nuleisdavom akis ir sumurmėdavom "aaaha..".. Iš tikrųjų mes visiškai su juo nesportuodavom.... Gėda...

VARTOSI

Vartytis pradėjo būdamas keturių mėnesiukų. Apie tai, kad jis gali apsiversti, sužinojom visai atsitiktinai. Kadangi Aras nemėgo šiaip gulėti ant nugaros, mes jo ir nepalikdavom taip. Sėdėdavo jis arba savo supynėse - kėdutėje, arba žaisdavo ant lavinamojo kilimėlio... Karta, kai daktarė liepė ji palikti gulėti ant nugaros, palikom ir žiurim - verčiasi :)) tai per kelias dienas pradėjo toookius vertakus daryti - nuo nugaros ant pilvo, nuo pilvo ant nugaros... :)

SĖDASI

Pradėjo sėstis (kai tėvai nemato, nes saugodami stuburiuką mes jam to daryti neleisdavom ) būdamas keturių mėnesių. Atrodydavo labai juokingai kai taip darydavo - susiriečia ir linguoja kaip laivelis :) o kai įsodindavom į maitinimo kėdutę (pusiau gulimą padėtį), įsikabina į staliuką, prisitraukia ir jau sėdi :)) kai pamatydavau, ateidavau ir atlošdavau jį atgal..tada sėdi labai piktas ir nepatenkintas..ir vėl prisitraukia :)) O pirma karta be rankų pagalbos atsisėdo 2009 m. vasario 14 d. - per tėčio gimtadienį (būdamas penkių mėnesiukų). Tėtis ji idėjo į vežimą, nusisuko, atsisukam - o tas jau atsisėdo...kietas vyras :)

PATS VALGO

Kadangi Arutis iš pavalgančių, anksti pats pradėjo laikyti buteliuką... Tiksliai nepamenam kada tai pradėjo daryti, bet trijų mėnesių jau gal ilgai išlaikydavo savo mažesnį arbatos buteliuką. Būdamas keturių mėnesių arbatą jau gėrė pats, be pagalbos... O penkių jau pasiima nuo staliuko buteliuką, pats įsikiša burnon ir geria :)

STOVI

Stovėti mėgsta jau seniai, net nebepamenu nuo kada. Jei būdavo piktas, pastatai ir stovi laimingas, reikėdavo tik pusiausvyrą prilaikyt. Aišku to daryti ilgai nieks jam neleisdavo, per mažas dar :) Būdamas penkių mėnesių jau pats tvirtai stovi ant žemės (aišku reikia už kažko laikytis) :)

PIRMI ŽINGSNIAI

Kai buvo lygiai penkių mėnesiukų, nuėjom į masažą. Masažistė jį pamasažavo, tada nuogą pastatė ant kojyčių, o tas tapu tapu ir nužygiavo per puse stalo :)) va taip sužinojom, kad mūsų vaikas dar ir vaikščioti jau moka :)) tai namuose po biški praktikuojamės.. su darbužiai sekasi sunkiau, bet va nuogas (matyt pampersas trukdo:) ), tai žygiuoja tik duok :) kartais kaip gandras - iškelia aukštai koją ir ištiesia į priekį... :)